- pradotkas
- ×pradõtkas (plg. l. zadatek, rus. зaдaтoк) sm. (2)
1. Q344, R, Stak, Jdr rankpinigiai (ppr. duodami samdiniui, suderėjus algą), pradovis: Jis, pasižadėjęs eiti prie manęs už berną, priėmė pradotką, dolerį ant rankos J. Jeigu susiderėsi su alga, įduok pradotką Vl. Daviau bernui pradotką, kad kitur neitų Plk. Aš buvau ir pradotką įdavęs Yl. Kaip eisiu, tai ir be pradõtko eisiu Kt. Kurio mato gerą stotką, tam atvožniai duod pradotką JD332.
2. užstatas, įkaitas: Turėkitėg pradõtką mirimą maną DP201. Tave išpažįstame ... vandeniu gyvu, pradotku ižganymo mūsų MKr21.
◊ mìkis pradõtką siū́lo (kam) sakoma, kai kas jau snaudžia: Jau tau, vaikine, mìkis pradõtką siū́lo Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.